VILNIAUS M. GATVIŲ APŠVIETIMAS – ESAMA SITUACIJA

 

Gatvių apšvietimas yra susijęs su savivaldybių savarankiškųjų funkcijų įgyvendinimu užtikrinant eismo ir visuomenės saugumą, vadovaujantis LR Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis.

Vilniaus m. savivaldybės administracija Vilniaus miesto gatvių apšvietimo paslaugos eksploatacijos funkcijas yra perdavusi vykdyti UAB „Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklai ( toliau -VGAET), savo biudžete numatydama šiai veiklai reikalingus asignavimus. VGAET 100 proc. akcijų  priklauso Vilniaus miesto savivaldybei.

Vilniaus miesto gatvių apšvietimas istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1845 m. Tačiau dabartinė VGAET įsikūrimo data – 1953 m. lapkričio 17d. Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklai buvo įsteigti 1953 metais. Uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklai“ įsteigta 1999 metais. Bendrovės steigėjas ir vienintelis akcininkas yra Vilniaus miesto savivaldybė.

Bendrovė savo veiklą organizuoja vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais, kitais Respublikoje galiojančiais teisės aktais bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintais bendrovės įstatais.

Bendrovės pagrindinė ūkinė veikla – eksploatuoti ir statyti Vilniaus miesto išorės apšvietimo elektros tinklų, architektūrinio apšvietimo ir šventinės iliuminacijos įrenginius bei vykdyti su tuo susijusią kitą veiklą.

Pagrindinės bendrovės užsakovas – Vilniaus miesto savivaldybė, kurios užsakymai sudaro apie 95% bendrovės pajamų dalį.

Nuo VGAET įsteigimo Vilniaus mieste pasikeitė trys šviesos šaltinių kartos.  Dabar VGAET 86 darbuotojų kolektyvas prižiūri ir remontuoja beveik 48 tūkst. šviestuvų ir prožektorių, 931 maitinimo ir paskirstymo punktų, per 1,6 tūkst. km kabelinių ir oro elektros linijų.

Projekto objektas yra Vilniaus miesto gatvių apšvietimo tinklai, kurie yra sudėtinė Vilniaus miesto komunalinio ūkio dalis. Miesto gatvių apšvietimo įrenginiai – vienas svarbiausių miesto infrastruktūros elementų. Gatvių apšvietimas, įskaitant ir pėsčiųjų zonų, aikščių ir skverų, pastatų ir statinių, želdinių, monumentų ir mažųjų architektūros formų apšvietimą, ne tik prisideda prie saugaus eismo užtikrinimo ir nusikaltimų prevencijos tamsiu paros metu, bet ir tiesiogiai įtakoja miesto įvaizdį – apšviestos gatvės, skverai ir aikštės kuria saugaus ir jaukaus miesto įvaizdį, o tai skatina miestiečius ir miesto svečius tamsiu paros metu laiką leisti mieste, kartu prisideda ir prie verslo (viešojo maitinimo, pramogų sektorių) plėtojimosi.

Vilniaus miesto apšvietimo sistema buvo įrengta naudojant energijai imlias technologijas. 1997 – 2000 metais buvo iš esmės atnaujinti gatvių apšvietimo šviestuvai pakeičiant pasenusius gyvsidabrio lempų šviestuvus į ekonomiškesnius natrio lempų šviestuvus. Tai leido dvigubai sumažinti šviestuvų instaliuotą galią, o kartu ir suvartojamos elektros energijos kiekį. Nepaisant šios renovacijos, šiuo metu, vadovaujantis VGAET duomenimis, įmonės eksploatuojamų gatvės apšvietimo įrenginių nusidėvėjimo procentas siekia 89,5 proc. Be to, dabartinė gatvių apšvietimo tinklo valdymo ir kontrolės sistema yra neefektyvi – nėra galimybės reguliuoti apšvietimo lygį (intensyvumą), o fiksuoti gedimus galima tik fiziškai apžiūrint šviestuvus (nėra instaliuotos nuotolinės valdymo ir kontrolės sistemos). Kadangi šviestuvai yra išsidėstę po visą miestą, gedimai pastebimi pavėluotai (tai savo ruožtu kelia miestiečių nepasitenkinimą), o nuolatinė sistemos fizinė apžiūra kainuoja nemažus pinigus. Esami apšvietimo įrenginiai neatitinka gatvių apšvietimui nustatytų norminių reikalavimų- Lietuvos standarto LST EN 13201-2:2004. Gatvių apšvietimas. Eksploataciniai reikalavimai; Lietuvos standartas LST EN 13201-3:2004; Gatvių apšvietimas. Eksploatacinių parametrų apskaičiavimas; Lietuvos standartas LST EN 13201-4:2004. Gatvių apšvietimas. Apšvietimo parametrų matavimo metodika. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pėsčiųjų perėjos nėra pakankamai apšviestos. Beveik 800 km. miesto gatvių yra neapšviestos.

Taigi, infrastruktūros, jos priežiūros bei kokybiško miesto gatvių apšvietimo paslaugų teikimo poreikis yra realus ir akivaizdus, o tai lemia investicijų projekto poreikį.

Lentelė Nr. 1. VGAET eksploatuojama gatvių apšvietimo infrastruktūra:

Lentelė Nr. 2. Apšvietimo sistemos eksploatacinių ir elektros energijos kaštų rodikliai (sumos nurodytos be PVM):

 

VILNIAUS MIESTO GATVIŲ APŠVIETIMO MODERNIZAVIMO PROJEKTAS

Vilniaus miesto gatvių apšvietimo sistemos modernizavimo investicijų projektas inicijuotas atsižvelgiant į gatvių apšvietimo sistemos būklę, Europos Parlamento ir Tarybos 2012 m. spalio 25 d. direktyvą 2012/27/ES „Dėl energijos vartojimo efektyvumo įgyvendinimo“ ir vadovaujantis 2011 m. LR Ūkio ministerijos atlikta Vilniaus miesto savivaldybės projekto „Vilniaus miesto gatvių apšvietimo tinklų renovacija ir eksploatavimas“ įgyvendinimo viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu galimybių studija.

Projekto tikslai, uždaviniai ir sprendimo būdai

Tikslai

  • Modernizuoti Vilniaus miesto gatvių apšvietimo tinklus, ekonomiškai  efektyviausiu būdu atkuriant jų tinkamą eksploatacinę būklę;
  • Padidinti Vilniaus miesto gatvių apšviestumo lygį ir kokybę;
  • Įdiegti Vilniaus miesto gatvių apšvietimo tinklų valdymo sistemą, siekiant užtikrinti nuotolinį sistemos valdymą ir gedimų kontrolę;
  • Sutaupyti lėšas, skiriamas Vilniaus miesto gatvių apšvietimui;
  • Sumažinti anglies dioksido išmetimą į aplinką;
  • Sumažinti nusikaltimų, įvykstančių tamsiu paros metu Vilniaus miesto gatvėse, skaičių;
  • Užtikrinti, kad visa infrastruktūra ir teikiamos paslaugos atitiktų teisės aktuose nustatytus reikalavimus.

 

Uždaviniai

Modernizuoti VGAET eksploatuojamus apšvietimo įrenginius, užtikrinant

  • Efektyvų eksploatavimą ir apšvietimo lygio valdymą;
  • Atitikimą nustatytiems eismo saugumo, aplinkosaugos ir kitiems privalomiems reikalavimams;
  • Pažangių / inovatyvių technologijų panaudojimą.

 

Optimalus sprendimo būdas:

LED lempų ir šviestuvų įrengimas, kabelinių linijų su priklausiniais keitimas įdiegiant modernią valdymo sistemą modernizuojant gatvių apšvietimą.

Investicijų projekte analizuojamos 3 alternatyvos: „Veikti kaip įprasta“, „Minimalus modernizavimas“ ir „Maksimalus modernizavimas“.

 

Rekomenduojama alternatyva – „Maksimalus modernizavimas“. Šia alternatyva planuojama pasiekti projekto tikslus pilna apimtimi – esamos apšvietimo sistemos modernizavimas visiškai pereinant prie LED technologijų ir lanksčios valdymo sistemos, įgalinančios ženkliai taupyti elektros energiją bei apšvietimo įrangos eksploatavimo sąnaudas.

Investicijų projekte pasirinktos alternatyvos „Maksimalus modernizavimas“ veiklos:

  • apšvietimo infrastruktūros modernizavimas – vykdomas tris metus;
  • apšvietimo valdymo ir kontrolės sistemos įdiegimas – vykdomas tris metus, apjungiant atnaujintą Vilniaus gatvių apšvietimo infrastruktūrą;
  • nuolatinė gatvių apšvietimo tinklų priežiūra – vykdoma visą projekto laikotarpį.

 

Šios alternatyvos pagrindiniai techniniai duomenys pateikiami lentelėje Nr. 3:

 

Modernizavimo  metu atliekami darbai:

  • šviestuvų pakeitimas į LED tipo šviestuvus;
  • modernios valdymo ir kontrolės sistemos įdiegimas;

apšvietimo tinklo pagerinimas – dalies atramų, gembių, kabelių ir oro linijų su keitimas (pagal poreikį, atsižvelgiant į tinklo techninę būklę ir lėšų likutį);

 

Nuolatinės priežiūros metu atliekami darbai:

  • sugedusių šviestuvų remontas, keitimas;
  • gedimų šalinimas;
  • maitinimo punktų priežiūros darbai;
  • elektros linijų, atramų priežiūra.

 

Projekto rezultatai

Vertinama, kad gatvių apšvietimo sistemos modernizavimas keičiant esamus šviestuvus į LED technologijos šviestuvus bei kito apšvietimo tinklo turto (išskyrus šviestuvus) keitimas, lems tokius rezultatus:

  • sumontavus mažiau elektros energijos vartojančiuss LED šviestuvus ir įdiegus efektyvią gatvių apšvietimo valdymo sistemą (apšvietimo intensyvumo reguliavimas skirtingu tamsiuoju paros metu), sumažės suvartojamos elektros energijos kiekis ir eksploatavimo kaštai – iki 50 % sumažėjęs elektros energijos suvartojimas (~751,3 MWh arba virš 1 mln. Eur sumažėjimas per metus). Iki 31 % sumažėja elektros įrenginių remonto sąnaudos (~ 570.000 Eur per metus);
  • Padidėja gatvių apšvietimo paslaugų kokybė ir sumažėja šviesos tarša;
  • dėl modernios apšvietimo sistemos gatvių apšviestumo lygis atitiks nustatytus standartus, o tai sąlygos didesnį eismo dalyvių saugumą tamsiu paros metu;
  • sumažės nusikalstamumo rizika tamsiu paros metu;
  • įdiegus elektros energijos vartojimą mažinančias priemones, gatvių apšvietimui bus sunaudojama mažiau elektros energijos, atitinkamai bus sumažinta aplinkos tarša, CO2 emisija;
  • dėl modernios apšvietimo sistemos pagerės Vilniaus miesto estetinis vaizdas.

Lentelė Nr. 4. Planuojami sutaupymai:

 

Vilniaus m. gatvių apšvietimo tinklų modernizavimo investicinio projekto sprendžiamas problemas galima spręsti įgyvendinant šias veiklas:

  • apšvietimo įrangos modernizavimas:
    • lempos;
    • šviestuvai;
    • gembės;
    • atramos;
  • dinamiškos adaptyvios nuotolinės valdymo ir kontrolės sistemos įrengimas:
    • centrinė stebėjimo ir valdymo sistema;
    • regioninė valdymo sistema;
    • vietinė valdymo sistema;
    • jutikliai;
    • signalų perdavimo mobiliuoju internetu sistemos (tinklo) įrengimas;
    • gatvių apšvietimo tinklų nuolatinė priežiūra;
    • gatvių apšvietimo tinklų paprastasis remontas.

Ši investicijų alternatyva numato esminį apšvietimo technologijos pakeitimą, keičiant nereguliuojamus šviestuvus su natrio ir metalų halogenų lempomis į LED šviestuvus. Šiuo atveju numatyti programuojami individualaus valdymo LED šviestuvai. Numatomos investicijos ir pagrindinių gatvių M2 ir M3 apšvietimo klasės atnaujinimui keičiant oro ir susidėvėjusias kabelines linijas į naujas kabelines su metalinėmis atramomis. Keičiami ir kiti apšvietimo įrenginiai (maitinimo punktai, skirstymo spintos, gembės ir pan.). Šiuo atveju šviestuvų kiekiai bei galios yra keičiami ir investicijos yra skaičiuojamos apšviestos gatvės ilgiui.

Šios alternatyvos veiklos:

  • apšvietimo įrangos modernizavimas – vykdoma;
  • valdymo ir kontrolės sistemos įrengimas – vykdoma;
  • signalų perdavimo sistemos įrengimas – vykdoma;
  • linijų su priklausiniais (išskyrus šviestuvus) keitimas – vykdoma;
  • visos apšvietimo sistemos nuolatinė priežiūra – vykdoma 15 metų.

Atitinkamai visos alternatyvos apims šias projekto veiklas:

  • numatytų sprendinių projektavimą – techninio projekto parengimą ir jo techninę ekspertizę bei su tuo susijusias veiklas (viešųjų pirkimų organizavimą, vykdymą bei paslaugų teikimo priežiūrą ir kontrolę);
  • rangos ir techninės bei autorinės darbų priežiūros darbų vykdymą (planuojamos veiklos) ir reikalingų viešųjų pirkimų atlikimą (planuojamos veiklos);
  • projekto veiklų organizavimą, vykdymą, kontrolę ir administravimą (vykdomos veiklos).

 

Alternatyvos „Maksimalus modernizavimas“ įgyvendinimas apimtų šiuos darbus:

  • natrio lempų keitimas į LED – 40.174 vnt;
  • Hg lempų keitimas į LED  – 431 vnt.;
  • Apšvietimo linijos su priklausiniais, išskyrus LED šviestuvus, keitimas – 85 km;
  • Apšvietimo valdymo sistemos įdiegimas – 1 kompl.;
  • Nuolatinė gatvių apšvietimo tinklų eksploatacija;
  • Periodinė gatvių apšvietimo tinklų eksploatacija;
  • Avarijų likvidavimo darbai;
  • Inžinerinės paslaugos (projektavimas, ekspertizė, techninė priežiūra) – 1 kompl.;

 

Lentelė Nr. 5. Planuojamos investicijos:

 

Planuojamų atlikti darbų vertinimas yra preliminarus ir paremtas rinkoje esančiomis analogijomis bei ekspertiniais vertinimais. Investicijų apimtys gali pakisti įvykdžius viešuosius pirkimus.

 

Lentelė Nr. 6. Finansinės analizės rodiklių apskaičiavimas:

 

Lentelė Nr. 7. Socialinis ekonominis projekto vertinimas:

 

Projekto įgyvendinimas apims apie 3 kalendorinius metus. Šis laikotarpis yra realus visiems numatytiems rangos darbams atlikti, viešiesiems pirkimams suorganizuoti ir įvykdyti. Projektas į

etapus skaidomas nebus ir bus įgyvendinamas kaip vienas kompleksinis projektas. Siekiant paspartinti projekto įgyvendinimą, viešųjų pirkimų konkursų dokumentai būtų pradėti rengti iki projekto įgyvendinimo pradžios – 2017 m. rugsėjo-gruodžio mėn. Negavus reikalingo finansavimo, projekto įgyvendinimo pradžia atitinkamai gali koreguotis, tačiau projekto įgyvendinimo trukmė neturėtų kisti.

 

Lentelė Nr. 8. Projekto veiklų grafikas:

 

Inicijuojant projektą „Vilniaus miesto gatvių apšvietimo sistemos modernizavimas ir UAB „Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklai“ darbuotojų darbo sąlygų gerinimas“ yra numatomos šios pagrindinės prielaidos, kurias įvykdžius projekto įgyvendinimas bus sėkmingas:

 

  • projektas išspręs dabartinę problematiką – dabartinė miesto gatvių apšvietimo sistema yra neefektyvi, naudojanti per didelius energijos išteklius, esami apšvietimo tinklai susidėvėję ir lemia dideles eksploatacijos sąnaudas;
  • projektas išspręs didelių eksploatacinių kaštų problemą;
  • apšvietimo viešųjų paslaugų gerinimo poreikis Vilniaus mieste išliks nuolatinis ir augantis;
  • projekto metu bus ženkliai pagerintos ir modernizuotos apšvietimo technologijos Vilniaus mieste, kas leis ženkliai, t. y. bent 48,4 proc., sumažinti elektros energijos poreikį gatvių apšvietimui.

 

Inicijuojamo projekto tęstinumas bus užtikrintas šiais lygmenimis:

 

  • instituciniu (teisiniu) – Pagrindinė sąlyga, kuri įtakoja projekto įgyvendinimą instituciniu

aspektu, yra su projektu susijusios paslaugos pobūdis. Gatvių apšvietimo paslauga yra viešoji

paslauga, priskiriama savivaldybės savarankiškųjų funkcijų vykdymui, todėl jos organizavimą,

o kartu ir jos infrastruktūros plėtros organizavimą turėtų vykdyti pati savivaldybė. Tai savivaldybė  gali padaryti pati (per pavaldžias įstaigas ar įmones) arba įstatymų nustatyta tvarka paslaugos teikimą patikėti vykdyti kitiems juridiniams asmenims. Įgyvendinus projektą nuosavybės ir disponavimo teisių pasikeitimas nenumatomas. Projekto rezultatais galės naudoti visi Vilniaus m. gyventojai ir miesto svečiai – jokie infrastruktūros naudojimo apribojimai nėra ir nebus numatomi. Teisės aktų ar poįstatyminių teisės aktų pasikeitimai, kurie galėtų riboti naudojimą naujai sukurta infrastruktūra taip pat nenumatomi. Projekto įgyvendinimo institucinį  tęstinumą užtikrina ir tai, jog projekto metu numatomi įgyvendinti darbai numatyti Vilniaus miesto savivaldybės bei Valstybės strateginiuose dokumentuose;

  • finansiniu – projekto metu sukurtai infrastruktūrai bus užtikrintas reikalingas

finansavimas. Infrastruktūros priežiūra ir eksploatacija rūpinsis VGAET, kuriai Vilniaus miesto savivaldybė kasmet skirs reikalingas lėšas apšvietimo priežiūrai ir tinkamai būklei užtikrinti. Be to, projektas leis ženkliai sumažinti dabartines apšvietimo sistemos išlaidas, eksploatacines ir kuro sąnaudas, todėl tai leis taupyti lėšas.

  • technologiniu – prognozuojama, kad modernizavus esamą apšvietimo sistemą į naują, jokie papildomi didesni Vilniaus miesto apšvietimo sistemos remontai nebus reikalingi bent 10 metų. Numatomos naudoti technologijos yra pažangios, patvarios, ilgaamžės bei turi valdymo sistemines galimybes, kas sudarys galimybes pačiai VGAET spręsti apie miesto apšvietimo parametrų valdymą.
  • aplinkosauginiu – projekto metui bus naudojamos sertifikuotos ir visus aplinkosauginius

reikalavimus atitinkančios medžiagos, todėl aplinkosauginiu požiūriu poveikis aplinkai bus

minimalus. Be to, įgyvendinus projektą sumažės elektros energijos suvartojimas, todėl aplinkosauginiu požiūriu bendras poveikis yra teigiamas.

 

PRELIMINARUS PROJEKTO ĮGYVENDINIMO PLANAS

 

Įgyvendinant investicinį projektą Vilniaus m. gatvių apšvietimo tinklo modernizavimas bus atliktas per 3 metus. Projektas bus įgyvendinamas VGAET nuosavomis pajėgomis. Medžiagų (šviestuvų, atramų, gembių, kabelių ir t.t.) pirkimo tarptautinius pirkimus planuojama skelbti 2017 metų pabaigoje.

 

Lentelė Nr. 9. Projekto įgyvendinimo preliminarus planas:

 

Dėl detalesnės informacijos prašome kreiptis informacija@vgaet.lt.

UAB „Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklai“ direktorius                               Sigitas Mocevičius